Kurkime Vilnių kartu

3 rugsėjo, 2021

Norėdami, kad miestas priklausytų jo gyventojams, kviečiame Vilnių kurti kartu – sostinės gyventojai gali prisidėti prie savivaldybės biudžeto skirstymo, aplinkos gerinimo idėjų priėmimo, opiausių problemų sprendimų paieškos bei diskusijų.

Projektas „Dalyvauk“ – įrankis bet kuriam kurti ar gerinti savo bendruomenės gyvenamąją aplinką norinčiam vilniečiui. Kiekvienas savo aplinkai neabejingas sostinės gyventojas šioje platformoje galės registruoti idėją, kaip pagerinti savo bendruomenės gyvenamąją aplinką, seniūnijos gyventojai 2021 m. rudenį vertins ir balsuos už jiems labiausiai patikusį ir reikalingiausią pasiūlymą, o savivaldybė daugiausiai surinkusius pasiūlymus įgyvendins.

 #dalyvaukVilnius

Jei nuo Jūsų priklausytų, koks Vilnius bus rytoj, po metų ar dešimtmečio, kokių darbų pirmiausiai imtumėtės? Siūlykite savo idėjas ir kartu kurkime savo mylimą miestą!

„Dalyvauk! Vilnius”>> https://bit.ly/3BpRyA5

Invaziniai šliužai- Luzitaninis arionas

16 birželio, 2021

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kovoti su invazinėmis rūšimis, taigi ir šliužais, yra paprasčiau, nes įsigaliojo statymas, kad jei žmogus yra žemės ploto savininkas, kuriame yra invazinių augalų ar gyvūnų, jis yra atsakingas už jų naikinimą. Taigi, ir už šliužų. Jei teritorija priklauso valstybei – įgaliotos savivaldybės turi naikinti joms priklausančiose teritorijose esančius invazinius augalus ir gyvūnus. Todėl pamačius šiuos gyvius viešose vietose reiktų nedelsiant pranešti savivaldybei ar seniūnijai. Dar vienas svarbus dalykas ir naujovė – dažnai žmonės susiduria su problema, ypač turintys sodus, kad vieni savininkai yra labai tvarkingi, o kiti – apsileidę: nešienaujama žolė, šiukšlės, nebaigtos statybos ir būtent jų sklypuose veisiasi bei žiemoja šie šliužai. Anksčiau į svetimą teritoriją nebūdavo galima įeiti, o dabar galima ne tik reikalauti, kad kaimynai, kurių sklypuose veisiasi invaziniai gyviai, susitvarkytų. Jei jie to nedaro, kaimynai turi teisę, parašę įspėjimą (registruotu paštu su patvirtintu įteikimu) ir nesulaukę pokyčių per 10 dienų – įeiti ir sutvarkyti teritoriją bei sunaikinti invazinius gyvius. Nuo 2017 m rugsėjo 1 dienos įsigaliojusį teisės aktą rasite čia. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/31aec850001911e7ae41f2dbc54c44ce

Tačiau pasikonsultavus su Aplinkos ministerijos atstovais paaiškėjo, kad

pataisos dėl invazinių gyvūnų naikinimo yra užstrigusios seime. Bausti už jų nenaikinimą kol kas nėra galimybių. Galime laukti kol seimas priims pataisą arba savivaldybėje sukurti Luzitaninio ariono naikinimo tvarkos aprašą. Naikinimo tvarkos aprašo sukūrimą artimiausiu metu apsvarstysime.

Mokslininkai pataria juos naikinti vos tik pastebėjus. „Savo sklype juos reiktų rinkti ir naikinti visais įmanomais ir žmogui priimtinais būdais: gal humaniškiausia būtų juos sušaldyti, bet dažniausiai žmonės juos užpila druska ar skandina muiluotame, sūriame vandenyje. Tokie sunaikinti šliužai puikiai tinka komposto krūvoms. Galima naudoti ir įvairius moliukcidus (FERRAMOL, GUSTO, LIMA ORO), tačiau jie gana brangūs, dalis palijus sudrėksta ir tampa neveiksmingi, o sunaikintus šliužus reiktų pakasti kur sodo pakraštyje, kad jų neprarytų kiti gyvūnai“, – sako specialistė. Ji sako mačiusi, kaip kai kurios šeimos, kurių soduose prisiveisė šių gyvių, kiekvieną rytą eina „medžioti“: pasidarę metalinius ,,iešmus“ su jais persmeigia šliužus, taip juos naikina ir iš karto surenka. Net gali įvardinti skaičius, kiek galima ,,suverti“ per vasaros sezoną tokių šliužų: 17 000… Tokie tyrimai buvo atlikti Norvegijoje, Bergeno universiteto Botanikos sode. Keisčiausias naikinimo būdas, kurį naudojo kai kurie kauniečiai, mokslininkės teigimu, yra veiksmingas: „kai kurie sodininkai šliužus sukarpo ir palieka kaip masalą kitiems šliužams. Jei yra, pavyzdžiui, koks nors augalas su plačiais lapais, po kuriuo paliekamas perkirptas šliužas, tai kitą dieną jo ėsti atšliaužia jau keli, kuriuos budrūs šeimininkai ir vėl sukarpo. Dar vienas veiksmingas būdas yra palikti inde alaus. Šliužai jį labai mėgsta . Vėliau inde susirinkusius gyvius sunaikinti.

Šiuo metu, visoje Lietuvoje, yra inventorizuojami  šie invaziniai gyviai, rengiamas tvarkos aprašas.

Plačiau apie numatomas priemones ir eigą gali pakonsultuoti Verkių-Pavilnių parkų direkcijos ekologas Rokas Butkus rokas.butkus@pavilniai-verkiai.lt

 

Emilis Tamošiūnas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio

vyriausiasis specialistas

Savivaldybės norės perimti sodininkų bendrijose esančius kelius.

2 birželio, 2021
Greičiausiai iki 2024-ųjų savivaldybės norės perimti sodininkų bendrijose esančius kelius. Nežinoma koks tai bus procesas, nes pirmoje eilėje bus perimami tranzitiniai keliai, kai jais naudojasi ne tik sodo teritorijoje esančių sklypų savininkai, iki 2026-ųjų – jeigu keliais naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkai, o kelius, skirtus aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 proc. sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje teritorijoje deklaravę žmonės, siūloma perimami iki 2027 metų.

SB Ribiškės valdyba primygtinai prašo atlikti savo sklypų kadastrinius matavimus, ateityje siekiant išvengti galimų nesusipratimų.

Su žemės matavimais susijusius klausimais, jus pakonsultuos:
MB „Žemės kontūras“
El. p. zemeskonturas@gmail.com
Atstovas Audrius Steponaitis,
Mob. +370 667 38808
Pagarbiai,
Valdyba

Su Kaimynų diena!

28 gegužės, 2021

Ar bendraujate su savo kaimynais? Ar nusišypsote, pasisveikinate, su jais susitikę? Gegužės gale,  Europoje minima Kaimynų diena. Pirmą kartą ši diena buvo paminėta 1999 m. Prancūzijoje, dabar kaimynų susitikimai rengiami visoje Europoje.

Tradiciškai, kaimynų dieną vyksta renginiai, skirti skatinti bendravimą, kad žmonės geriau pažintų vieni kitus ir pradėtų labiau bendrauti bei spręsti vietos problemas. Karantinas, šias metais, sujaukė visus švenčių planus, tačiau, švelninant karantino sąlygas, niekas nesutrukdys maloniam kaimynų susibendravimui nedidelėmis grupėmis.

Kaimynai raginami tiesiog savo kieme, gatvėje ar sode paruošti nedidelę šventę, sukviesti visus prie bendro stalo ar organizuoti kitas bendras veiklas, kurios paskatintų ne tik susipažinti, tačiau ir aktyviai dalytis mintimis bei idėjomis, kaip kurti gražesnę, saugesnę bei malonesnę savo gyvenamąją vietą.

Ši diena – puiki proga šnektelėti apie tai, kaip ir kuo gyvenate, kuo kvėpuoja jūsų bendras kiemas, gyvenantys jame žmonės.

Idėjomis būtinai pasidalinkite su Bendrijos valdyba .

 

valdybos vardu,

Pagarbiai,
Vaiva

Žaliosios atliekos

25 gegužės, 2021

Lauke vis šilčiau ir kieme – žaliau!

Norime priminti,  kad žaliųjų atliekų negalima palikti bet kur.  Rūšiuokite atsakingai.
SB „Ribiškės”
valdyba

Branduolinės avarijos mokymų žinutė

12 gegužės, 2021

Šiandien vyks PRATYBOS – kauks sirenos, bus tikrinama tarnybų reakciją į branduolinę avariją. Girdėdami sirenas ar gavę įspėjamąsias žinutes į savo mobiliuosius telefonus, likite ramūs ir tęskite savo veiklas. Tačiau visada reikia išlikti budriems ir prisiminti 3 svarbiausius žingsnius realaus incidento atveju:

 

⭕ Eiti į vidų, uždaryti duris ir langus, juos bei ventiliacines angas užsandarinti;

⭕ Likti namuose, pastato centre ar rūsyje;

⭕ Sekti informaciją per nacionalinį transliuotoją, išklausyti ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Pastate reikėtų likti iki tol, kol paskelbiama kita informacija.

 

Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius daugiau skaitykite čia: www.LT72.lt.

 

#žinojimassaugo

Valdyba

Pavasarinė talka 2021

9 gegužės, 2021

Dėkojame visiems dalyviams, kurie  aktyviai įsitraukė į pavasarinę švarinimosi akciją „Darom 2021”.

SB „Ribiškės valdyba”.

Pavasarinė talka

3 gegužės, 2021

Kviečiame visus prisijungti prie pavasarinės švarinimosi akcijos nesibūriuojant.

Šiuo metu, viešoje vietoje gali rinktis tik 5 asmenys arba 10 jau paskiepytų arba persirgusių covid asmenų.

Kadangi talka galima visoje sodo bendrijos teritorijoje, kviečiame laikytis atstumų, su kaimynais aptarkite tvarkomą teritoriją, nes tik Jūs žinote ką reikia tvarkyti.  Labai svarbu nesibūriuoti.

Akcija „Darom“ vyks gegužės 7-8 d. visoje Lietuvoje. Daugiau informacijos: www.mesdarom.lt bei facebook paskyroje „Mes Darom“.

Šį pavasarį švarinimosi akcijoje kviečiama dalyvauti išmaniuoju formatu. Naujai sukurtoje ir vartotojui pritaikytoje mobiliojoje programėlėje „Mes Darom“ bus sužymėtos ir patogiai nurodytos tvarkytinos teritorijos. Vartotojai ras ir žemėlapį, kuriame bus paskelbtos vietos, kur akcijos savanoriai dalins rūšiavimui skirtus maišus. Šiemet tvarkymasis atiduodamas į dalyvių rankas „iki galo“: kviečiama ne tik rinkti bei rūšiuoti surinktas atliekas, tačiau ir patiems jas priduoti į regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdomas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba išmesti miesto konteineriuose.

Saugaus ir švaraus pavasario.

SB “Ribiškės” valdyba

Su Šv. Velykomis!

2 balandžio, 2021

Su Šv. Velykomis!

Mieli sodininkai,

Sveikiname su prasidėjusiu pavasariu, su nuostabiomis artėjančiomis Šv. Velykomis. Netrukus visų mūsų pastangas gamta apdovanos žydinčiais sodais. Tegul visi šie stebuklai paliečia mūsų ir Jūsų širdis ir padaro geresniais. Lai prisikėlimo šventė įkvepia viltį įveikti visus sunkumus ir džiaugtis pavasariu.

Šv. Velykų proga Jus sveikina valdyba.

LR Seimas priėmė Želdynų įstatymą

25 kovo, 2021
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Želdynų įstatymą
2021 m. kovo 23 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimas priėmė naujos redakcijos Želdynų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4383(2), kuriuo nustatomas aiškesnis želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinis reguliavimas, išplečiamos visuomenės galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo ir būti informuotai apie numatomus želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus, įtvirtinami profesinės kvalifikacijos reikalavimai nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams, želdynų projektavimo bei želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus atliekantiems asmenims. Įstatymo nuostatos taip pat suderinamos su žemės naudojimą, teritorijų planavimą ir statybos santykius reglamentuojančiais teisės aktais.
Kaip Seimo Spaudos biurui pabrėžė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, šis teisės aktas lauktas jau kelerius metus: „Jo reikalingumą rodo tai, kad jau per daugelį Lietuvos savivaldybių nusirito pasipiktinimo bangos, kuomet visuomenė buvo nemaloniai nustebinta medžių kirtimu atliekant asfaltavimo darbus, aikščių renovacijas, rekonstrukcijas ir pan.“
Pasak komiteto vadovės, savivaldybės didžiąja dalimi yra atsakingos už želdynų priežiūrą tiek miestų, tiek rajonų teritorijose, todėl būtent savivaldybėms ir atsiranda daug įpareigojimų užtikrinant gyventojų įtrauktį, informuojant juos apie numatomus pokyčius savivaldybėse ar miesteliuose.
„Savivaldybės privalės supažindinti visuomenę su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais; privalės informuoti visuomenę apie numatomus vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo darbus; apie tai, kad keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Tai reiškia, kad numatoma, matyt, kažką statyti. Vietos gyventojai turės būti iš anksto apie tai įspėti. Savivaldybės turės užtikrinti želdynų ir želdinių inventorizaciją, jų būklės stebėsenos duomenų viešumą. Tai lyg ir buvo privaloma iki šiol, bet realiai nevykdoma“, – sakė A. Gedvilienė.
Komiteto pirmininkė pažymėjo, kad didžiausios visuomenės įsitraukimo galimybės numatytos rengiant viešuosius želdynų projektus, dabar tai bus privaloma. Įstatyme įtvirtinta, kad parengiamajame etape numatytos privalomos išankstinės vietos gyventojų apklausos ir konsultacijos dėl jų poreikių, projekto idėjos pristatymas ir aptarimas su suinteresuota visuomene. Antrajame želdynų projektų rengimo etape numatytas želdyno projekto pristatymas suinteresuotai visuomenei ir jo tikslinimas pagal pateiktus pasiūlymus.
Įstatyme įtvirtinta pareiga savivaldybėms iš anksto informuoti apie numatomus viešųjų želdynų kirtimus ir gavus visuomenės prašymą ar sulaukus visuomenės abejonių darbai gali būti atidedami ir turi būti atliekama želdynų ar želdinių būklės ekspertizė. Reglamentuoti atvejai, kada tokia ekspertizė turės būti atliekama: suinteresuotos visuomenės reikalavimu, kai pateikiamas rašytinis prašymas dėl numatomų tvarkyti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo, kurį pasirašė ne mažiau kaip 100 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius miesto ar miestelio teritorijoje, arba kurį pasirašė ne mažiau kaip 40 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius kurorto ar kaimo teritorijoje.
„Tam, kad neatsitiktų tokia situacija, kada anksti ryte atvažiuoja medkirčiai ir nukerta medžius visuomenei nežinant. Ir mes, gyventojai, tik išėję į gatves pamatome visiškai neįprastą ir nepriimtiną vaizdą – medžių nebėra. Kad tokių situacijų nebūtų. Visuomenė privalės būti informuota ir turės būti išklausyta dėl priimtų sprendimų, susijusių su medžių kirtimu. Jeigu visuomenei kils klausimų, ar tikrai tai reikia daryti, pavyzdžiui, savivaldybė sako, kad medžių būklė yra bloga, todėl, siekdami apsaugoti žmones nuo medžių, kurie gali nulūžti, mes apsisprendėme juos atsodinti – senuosius iškirsime ir pasodinsime jų vietoje naujus, tokiu atveju visuomenė gali surinkti parašus ir kreiptis į savivaldybę, prašydama atlikti ekspertizę. Tuomet ekspertai spręs, ar medžiai tikrai yra tokie sutręšę ir kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir t. t.“, – pabrėžė A. Gedvilienė.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė lemiamo balsavimo išvakarėse prisipažino labai tikinti šiuo įstatymu ir mananti, kad jis sulauks pritarimo: „Tikrai tikiu, kad Seime bus pakankamai daug balsų, nes, kiek aš bendrauju su Seimo nariais ir Aplinkos apsaugos komitete, matau, kad yra vieningai sutariama, kad šitas įstatymas turi kuo greičiau išvysti dienos šviesą.“
Naujos redakcijos Želdynų įstatymas įsigalios lapkričio 1 d. Vyriausybė, aplinkos, kultūros, susisiekimo ir energetikos ministrai, savivaldybių institucijos iki spalio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Nustatyta, kad savivaldybių institucijos, laikydamosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, iki spalio 31 d. savivaldybių interneto svetainėse turės paskelbti informaciją apie dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus savivaldybių atstovaujamųjų institucijų iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtus saugotinais želdiniais.
Iki įstatymo įsigaliojimo pradėti želdynų projektavimo darbai ir (ar) pagal parengtus projektus pradėti vykdyti želdynų įrengimo ar pertvarkymo darbai galės būti baigiami vykdyti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.
Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad iki šio jo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti saugotinus medžius ir krūmus, juos persodinti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos galios iki leidimuose nurodytos datos ir jų galiojimas nebebus pratęsiamas arba galios vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu galiojimo data leidime nenurodyta (neterminuotas leidimas).
Anksčiau įkurti želdynai, kurie neatitinka naujajame įstatyme numatytų reikalavimų, įsigaliojus šiam įstatymui, bus laikomi želdynais ir jiems bus taikomos šio įstatymo nuostatos dėl jų apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir pertvarkymo.
Įstatyme reglamentuota, kad savivaldybių vykdomosios institucijos privalo ne rečiau kaip kartą per 5 metus patikrinti, ar savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose priklausomųjų želdynų normos įvykdytos, ir iki kitų po patikrinimo metų pirmojo ketvirčio pabaigos savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie priklausomųjų želdynų normos įvykdymą savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose ir, jeigu priklausomųjų želdynų normos savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose neįvykdytos, pateikti informaciją apie numatytą problemos sprendimą ir terminą jam įgyvendinti. Pirmą kartą toks patikrinimas privalės būti atliktas ir jo rezultatai paskelbti iki 2025 metų pabaigos.
Taip pat nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos teikti ir tvarkyti želdynų ir želdinių erdvinius duomenis Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje pradės vykdyti nuo 2022 m. sausio 1 d.
Įstatymas priimtas už balsavus 126, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius dviem Seimo nariams.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Saulė Eglė Trembo
Tel. (8 5) 239 6203, el. p. egle.trembo@lrs.lt
1 … 10 11 12 13 14 … 24