LR Seimas priėmė Želdynų įstatymą

2021 m. kovo 23 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas priėmė naujos redakcijos Želdynų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4383(2), kuriuo nustatomas aiškesnis želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinis reguliavimas, išplečiamos visuomenės galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo ir būti informuotai apie numatomus želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus, įtvirtinami profesinės kvalifikacijos reikalavimai nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams, želdynų projektavimo bei želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus atliekantiems asmenims. Įstatymo nuostatos taip pat suderinamos su žemės naudojimą, teritorijų planavimą ir statybos santykius reglamentuojančiais teisės aktais.

Kaip Seimo Spaudos biurui pabrėžė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, šis teisės aktas lauktas jau kelerius metus: „Jo reikalingumą rodo tai, kad jau per daugelį Lietuvos savivaldybių nusirito pasipiktinimo bangos, kuomet visuomenė buvo nemaloniai nustebinta medžių kirtimu atliekant asfaltavimo darbus, aikščių renovacijas, rekonstrukcijas ir pan.“

Pasak komiteto vadovės, savivaldybės didžiąja dalimi yra atsakingos už želdynų priežiūrą tiek miestų, tiek rajonų teritorijose, todėl būtent savivaldybėms ir atsiranda daug įpareigojimų užtikrinant gyventojų įtrauktį, informuojant juos apie numatomus pokyčius savivaldybėse ar miesteliuose.

„Savivaldybės privalės supažindinti visuomenę su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais; privalės informuoti visuomenę apie numatomus vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo darbus; apie tai, kad keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Tai reiškia, kad numatoma, matyt, kažką statyti. Vietos gyventojai turės būti iš anksto apie tai įspėti. Savivaldybės turės užtikrinti želdynų ir želdinių inventorizaciją, jų būklės stebėsenos duomenų viešumą. Tai lyg ir buvo privaloma iki šiol, bet realiai nevykdoma“, – sakė A. Gedvilienė.

Komiteto pirmininkė pažymėjo, kad didžiausios visuomenės įsitraukimo galimybės numatytos rengiant viešuosius želdynų projektus, dabar tai bus privaloma. Įstatyme įtvirtinta, kad parengiamajame etape numatytos privalomos išankstinės vietos gyventojų apklausos ir konsultacijos dėl jų poreikių, projekto idėjos pristatymas ir aptarimas su suinteresuota visuomene. Antrajame želdynų projektų rengimo etape numatytas želdyno projekto pristatymas suinteresuotai visuomenei ir jo tikslinimas pagal pateiktus pasiūlymus.

Įstatyme įtvirtinta pareiga savivaldybėms iš anksto informuoti apie numatomus viešųjų želdynų kirtimus ir gavus visuomenės prašymą ar sulaukus visuomenės abejonių darbai gali būti atidedami ir turi būti atliekama želdynų ar želdinių būklės ekspertizė. Reglamentuoti atvejai, kada tokia ekspertizė turės būti atliekama: suinteresuotos visuomenės reikalavimu, kai pateikiamas rašytinis prašymas dėl numatomų tvarkyti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo, kurį pasirašė ne mažiau kaip 100 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius miesto ar miestelio teritorijoje, arba kurį pasirašė ne mažiau kaip 40 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius kurorto ar kaimo teritorijoje.

„Tam, kad neatsitiktų tokia situacija, kada anksti ryte atvažiuoja medkirčiai ir nukerta medžius visuomenei nežinant. Ir mes, gyventojai, tik išėję į gatves pamatome visiškai neįprastą ir nepriimtiną vaizdą – medžių nebėra. Kad tokių situacijų nebūtų. Visuomenė privalės būti informuota ir turės būti išklausyta dėl priimtų sprendimų, susijusių su medžių kirtimu. Jeigu visuomenei kils klausimų, ar tikrai tai reikia daryti, pavyzdžiui, savivaldybė sako, kad medžių būklė yra bloga, todėl, siekdami apsaugoti žmones nuo medžių, kurie gali nulūžti, mes apsisprendėme juos atsodinti – senuosius iškirsime ir pasodinsime jų vietoje naujus, tokiu atveju visuomenė gali surinkti parašus ir kreiptis į savivaldybę, prašydama atlikti ekspertizę. Tuomet ekspertai spręs, ar medžiai tikrai yra tokie sutręšę ir kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir t. t.“, – pabrėžė A. Gedvilienė.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė lemiamo balsavimo išvakarėse prisipažino labai tikinti šiuo įstatymu ir mananti, kad jis sulauks pritarimo: „Tikrai tikiu, kad Seime bus pakankamai daug balsų, nes, kiek aš bendrauju su Seimo nariais ir Aplinkos apsaugos komitete, matau, kad yra vieningai sutariama, kad šitas įstatymas turi kuo greičiau išvysti dienos šviesą.“

Naujos redakcijos Želdynų įstatymas įsigalios lapkričio 1 d. Vyriausybė, aplinkos, kultūros, susisiekimo ir energetikos ministrai, savivaldybių institucijos iki spalio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Nustatyta, kad savivaldybių institucijos, laikydamosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, iki spalio 31 d. savivaldybių interneto svetainėse turės paskelbti informaciją apie dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus savivaldybių atstovaujamųjų institucijų iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtus saugotinais želdiniais.

Iki įstatymo įsigaliojimo pradėti želdynų projektavimo darbai ir (ar) pagal parengtus projektus pradėti vykdyti želdynų įrengimo ar pertvarkymo darbai galės būti baigiami vykdyti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.

Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad iki šio jo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti saugotinus medžius ir krūmus, juos persodinti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos galios iki leidimuose nurodytos datos ir jų galiojimas nebebus pratęsiamas arba galios vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu galiojimo data leidime nenurodyta (neterminuotas leidimas).

Anksčiau įkurti želdynai, kurie neatitinka naujajame įstatyme numatytų reikalavimų, įsigaliojus šiam įstatymui, bus laikomi želdynais ir jiems bus taikomos šio įstatymo nuostatos dėl jų apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir pertvarkymo.

Įstatyme reglamentuota, kad savivaldybių vykdomosios institucijos privalo ne rečiau kaip kartą per 5 metus patikrinti, ar savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose priklausomųjų želdynų normos įvykdytos, ir iki kitų po patikrinimo metų pirmojo ketvirčio pabaigos savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie priklausomųjų želdynų normos įvykdymą savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose ir, jeigu priklausomųjų želdynų normos savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose neįvykdytos, pateikti informaciją apie numatytą problemos sprendimą ir terminą jam įgyvendinti. Pirmą kartą toks patikrinimas privalės būti atliktas ir jo rezultatai paskelbti iki 2025 metų pabaigos.

Taip pat nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos teikti ir tvarkyti želdynų ir želdinių erdvinius duomenis Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje pradės vykdyti nuo 2022 m. sausio 1 d.

Įstatymas priimtas už balsavus 126, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius dviem Seimo nariams.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5) 239 6203, el. p. egle.trembo@lrs.lt