Invaziniai šliužai- Luzitaninis arionas

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kovoti su invazinėmis rūšimis, taigi ir šliužais, yra paprasčiau, nes įsigaliojo statymas, kad jei žmogus yra žemės ploto savininkas, kuriame yra invazinių augalų ar gyvūnų, jis yra atsakingas už jų naikinimą. Taigi, ir už šliužų. Jei teritorija priklauso valstybei – įgaliotos savivaldybės turi naikinti joms priklausančiose teritorijose esančius invazinius augalus ir gyvūnus. Todėl pamačius šiuos gyvius viešose vietose reiktų nedelsiant pranešti savivaldybei ar seniūnijai. Dar vienas svarbus dalykas ir naujovė – dažnai žmonės susiduria su problema, ypač turintys sodus, kad vieni savininkai yra labai tvarkingi, o kiti – apsileidę: nešienaujama žolė, šiukšlės, nebaigtos statybos ir būtent jų sklypuose veisiasi bei žiemoja šie šliužai. Anksčiau į svetimą teritoriją nebūdavo galima įeiti, o dabar galima ne tik reikalauti, kad kaimynai, kurių sklypuose veisiasi invaziniai gyviai, susitvarkytų. Jei jie to nedaro, kaimynai turi teisę, parašę įspėjimą (registruotu paštu su patvirtintu įteikimu) ir nesulaukę pokyčių per 10 dienų – įeiti ir sutvarkyti teritoriją bei sunaikinti invazinius gyvius. Nuo 2017 m rugsėjo 1 dienos įsigaliojusį teisės aktą rasite čia. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/31aec850001911e7ae41f2dbc54c44ce

Tačiau pasikonsultavus su Aplinkos ministerijos atstovais paaiškėjo, kad

pataisos dėl invazinių gyvūnų naikinimo yra užstrigusios seime. Bausti už jų nenaikinimą kol kas nėra galimybių. Galime laukti kol seimas priims pataisą arba savivaldybėje sukurti Luzitaninio ariono naikinimo tvarkos aprašą. Naikinimo tvarkos aprašo sukūrimą artimiausiu metu apsvarstysime.

Mokslininkai pataria juos naikinti vos tik pastebėjus. „Savo sklype juos reiktų rinkti ir naikinti visais įmanomais ir žmogui priimtinais būdais: gal humaniškiausia būtų juos sušaldyti, bet dažniausiai žmonės juos užpila druska ar skandina muiluotame, sūriame vandenyje. Tokie sunaikinti šliužai puikiai tinka komposto krūvoms. Galima naudoti ir įvairius moliukcidus (FERRAMOL, GUSTO, LIMA ORO), tačiau jie gana brangūs, dalis palijus sudrėksta ir tampa neveiksmingi, o sunaikintus šliužus reiktų pakasti kur sodo pakraštyje, kad jų neprarytų kiti gyvūnai“, – sako specialistė. Ji sako mačiusi, kaip kai kurios šeimos, kurių soduose prisiveisė šių gyvių, kiekvieną rytą eina „medžioti“: pasidarę metalinius ,,iešmus“ su jais persmeigia šliužus, taip juos naikina ir iš karto surenka. Net gali įvardinti skaičius, kiek galima ,,suverti“ per vasaros sezoną tokių šliužų: 17 000… Tokie tyrimai buvo atlikti Norvegijoje, Bergeno universiteto Botanikos sode. Keisčiausias naikinimo būdas, kurį naudojo kai kurie kauniečiai, mokslininkės teigimu, yra veiksmingas: „kai kurie sodininkai šliužus sukarpo ir palieka kaip masalą kitiems šliužams. Jei yra, pavyzdžiui, koks nors augalas su plačiais lapais, po kuriuo paliekamas perkirptas šliužas, tai kitą dieną jo ėsti atšliaužia jau keli, kuriuos budrūs šeimininkai ir vėl sukarpo. Dar vienas veiksmingas būdas yra palikti inde alaus. Šliužai jį labai mėgsta . Vėliau inde susirinkusius gyvius sunaikinti.

Šiuo metu, visoje Lietuvoje, yra inventorizuojami  šie invaziniai gyviai, rengiamas tvarkos aprašas.

Plačiau apie numatomas priemones ir eigą gali pakonsultuoti Verkių-Pavilnių parkų direkcijos ekologas Rokas Butkus rokas.butkus@pavilniai-verkiai.lt

Emilis Tamošiūnas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio

vyriausiasis specialistas